Paskelbta  Rgs 11, 2019

DONALDAS ANDZIULIS. PAGARBA : SMULKIOJI SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA PRIE LIETUVOS KELIŲ

Pagarba : smulkioji sakralinė architektūra prie Lietuvos kelių = small sacred architecture alongside Lithuanian roads : [fotoalbumas] / Donaldas Andziulis ; [tekstų autorė Skaidrė Urbonienė] ; [vertėjas į anglų kalbą Arvydas Vogulis]. – Vilnius : Ex Arte, 2013. – 220, [4] p. : iliustr. ; 25 x 31 cm. – Virš. aut. nenurodytas. – Turinyje aut.: Jonas Ivanauskas, Libertas Klimka, Skirmantas Skrinskas. – Gretut. tekstas liet., angl.. – Tiražas [3000] egz.. – ISBN 978-609-8010-23-7 (įr.)

Lietuvos kelių panoramoje kaip tylūs pakeleiviai stovi sakraliniai paminklai – kryžiai, stogastulpiai, koplytstulpiai ir koplytėlės. Siekiant parodyti šį unikalų Lietuvos paveldą, ir buvo sukurtas šis fotoalbumas.

Ruošianti šį leidinį buvo persijota daugiau nei trys tūkstančiai skirtingų pakelės kryžių fotografijų. Fotografijų autoriai – žymiausi Lietuvos fotomenininkai iš įvairių Lietuvos regionų.

Albume aprašomos kryždirbystės tradicijos Aukštaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje ir Žemaitijoje. Meninės fotografijos leidžia grožėtis ne tik sakraliniais paminklais, bet ir Lietuvos kraštovaizdžiu, kuriuo vingiuoja kelio juosta.

Tekstų autorė – menotyrininkė dr. Skaidrė Urbonienė.

Knyga skirta plačiam skaitytojų ratui. Šis leidinys – tai pagarbos ženklas tikėjimui, tradicijai ir keliui.

Parengta pagal: https://www.knygos.lt/lt/knygos/pagarba-smulkioji-sakraline-architektura-prie-lietuvos-keliu/

„Lietuviai, nors Europoje vėliausiai priėmė krikščionybę, pamilo kryžių. Kryžius statė ne tik ant mirusiųjų kapų, bet ir sodybose, kryžkelėse ir pakelėse. Jie garbino kryžių ir sėmėsi stiprybės. Tai pastebėjo prieš dvidešimt metų Lietuvoje viešėdamas šv. popiežius Jonas Paulius II, kalbėjęs Kryžių kalne: „Kryžius visai Tautai ir Bažnyčiai tapo Apvaizdos dovanota palaimos versme, žmonių susitaikymo ženklu. Jis įprasmino kančią, ligą, skausmą.“
Šis leidinys atskleidžia mūsų protėvių tikėjimą bei skirtingas etnokultūrines kryždirbystės tradicijas. tai tik dalis palikimo, nes vienus kryžius sunaikino laikas, kitus – sovietų okupacija.“
Džiugu, kad po Nepriklausomybės atkūrimo atsirado žmonių, kurie ėmėsi kryžių ir koplytstulpių atstatymo bei priežiūros darbų. Tikėkimės, kad tai ne tik kultūros, bet ir tikėjimo atsinaujinimo ženklas.
Visi tepatiria Kryžiaus atperkančią jėgą.“
Vyskupas Jonas Ivanauskas (p. 2.)

„Gražu ir prasminga, kad į Lietuvos kraštovaizdį sugrįžta tradiciniai kryžiai, stogastulpiai ir koplytėlės, džiugindami keliautojo akis.
Lietuva išties buvo kryžių žemė, tikras tautodailės muziejus po tėviškės dangumi.
Kryžių, padirbtų nuostabiai jaučiant grožį ir harmoniją su supančia gamta. <…>
Tebūnie kryžiai bei koplytėlės ir toliau mūsų krašto kelių puošmena, išreiškianti tautos dvasingumą ir kūrybiškumą, grožio ir dermės su aplinka pajautą!“
Lietuvos kraštotyros draugijos pirmininkas prof. Libertas Klimka (p. 2.)

„Pagarba, dėkingumas, tyla.
Pagarba Aukščiausiajam.
Pagarba žmonėms, tautai ir valstybei, išsaugojusiems ir išpuoselėjusiems unikalias savo gelmes ir tradicijas.
Pagarba dvasingiems kryždirbiams ir tautodailininkams, įkvepiantiems tikėjimą, taurumą ir pasitikėjimą.
Pagarba gamtos grožiui.
Pagarba keliui, greta sukvietusiam tiek šviesos, ir kelininkui kuris atidžiai rūpinasi išpuoštais mūsų visų keliais ir keliukais. Taip pat ir savo gyvenimo keliu (visi mes esame savo gyvenimo kelininkai). <…>
Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos vadovas dr. Skirmantas Skrinskas (p. 2.) 

 KNYGOS TURINYS
Sakraliniai paminklai pakelėse ir kryžkelėse – 8

Aukštaitijos kryžiai ir stogastulpiai – 13
Šv. Jonas Nepomukas – tilto sargas –44
Kryžkelių legendos – 69

Dzūkų kryžiai – 81
Prijuostėlės ant kryžių – 107

Suvalkiečių kryžiai – 121
Kryžiaus gimimas – 149

Žemaitijos koplytėlės – 157
Apžadų vietos – 169
Šv. Rokas – Keliautojų globėjas – 202

 

 

Kategorijos Albumai. Bibliografijos naujienos. Retos knygos.
Pasidalinti įrašu
  • 28
RUGSĖJO 20 D. 17 VAL. POPIETĖ „KURŠĖNŲ GASTRONOMIJOS KELIAIS“ KURŠĖNŲ VYTAUTO VITKAUSKO BIBLIOTEKOJE
ONA STASIUKAITIENĖ. SIAURASIS LIETUVOS GELEŽINKELIS

Nėra komentarų