Paskelbta  Gru 19, 2018

2019 METŲ ŠIAULIŲ RAJONO ĮŽYMIŲ DATŲ KALENDORIUS

1749 m.
Gimė Mauricijus Pranciškus KARPIS, XVIII a. antrosios pusės Lenkijos ir Lietuvos valstybės politikos veikėjas, fiziokratas, 1794 m. sukilimo dalyvis, vertėjas, publicistas. Mauricijus Pranciškus Karpis gimė Ariogalos tijūno Juozapo Karpio ir Barboros Nagurskytės šeimoje. Gyveno giminės valdose Rėkyvoje (Rėkyjava, dabar – Šiaulių miesto dalis). Anksti neteko tėvo: tijūnas J. Karpis mirė 1762 m., eidamas 42 metus. Motina mirė 1798 m. vasarį, sulaukusi 78 metų. M. P. Karpis turėjo brolius Felicijoną, Raseinių žemės teisėją (nuo 1780 m., o nuo 1807 m. – Upytės vėliavininką) ir Ignotą, Žemaitijos vaiskį, o taip pat seseris Joaną ir Kristiną.
Kilus sukilimui,1794 m. gegužę M. P. Karpis buvo išrinktas Šiaulių reparticijos delegatu Lietuvos tautinėje aukščiausioje taryboje, vėliau buvo ją pakeitusios sukilėlių vyriausybės, LDK Centro deputacijos narys. 1797 metais ėjo Lietuvos edukacinės komisijos nario pareigas.
1802 m. M. P. Karpis Rėkyvos (Rėkyjavos) dvarą, valdytą nuo 1782 m., pardavė giminaičiui Benediktui Karpiui su teise jame gyventi bei išreikšdamas valią būti palaidotas savo dvare, ežero pakrantėje. Vykdant M. P. Karpio valią, buvo supiltas pilkapis, gavęs Grybaučiaus pavadinimą. 1817 metų spalio 22 d. M. P. Karpis mirė, palaidotas jis minėtame pilkapyje.
T L E. — V.,1986. — T. 2, p. 225; Šmigelskytė-Stukienė, Ramunė. Mauricijus Pranciškus Karpis (1749–1817) [žiūrėta 2018-11-08]. Internetinė prieiga:
// http://m.ldkistorija.lt/index.php/istoriniai-faktai/mauricijus-pranciskus-karpis-17491817-/195
1749 m.
Bazilionuose pastatyta medinė Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčia.
Marcinauskas K. Dviračiu po Žemaitiją. — Vilnius, 1990, p.7.
1749—1832 m.
Padubysyje veikė bazilijonų vienuolynas, nuo ko miestelis ilgainiui pradėtas vadinti Bazilionais.
L T E. — Vilnius, 1981. – T. 8, p. 399.
1789–1790 m.
Šakynoje pastatyta nauja mūrinė Šv. Mykolo Arkangelo bažnyčia.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1991. — T. 3, p. 43.
1789 m.
Šakynoje buvo 31 kiemas, iš jų žemdirbių – 8.
Kryževičius V. Lietuvos privilegijuoti miestai. — V., 1981, p. 22.
1804 m.
Šakynos pradžios mokykloje mokėsi 21 mokinys.
M L T E. — Vilnius, 1971. — T. 3, p. 359.
1804 m.
Kurtuvėnuose
pradėjo veikti parapinė mokykla.
T L E. — Vilnius, 1986. — T. 24, p. 453.
1829 m.
Vijoliuose
(Šiaulių r.) gimė Mykolas RACEVIČIUS-RAČAS, vargonininkas, kompozitorius. Vargonininkavo Gruzdžiuose, Šiauliuose, Plungėje. Sukūrė giesmių, pramoginių choro dainų, lietuviškas mišias „Pakojų tavo sosto“. Mirė 1895 m. Plungėje.
T L E. – Vilnius, 1987. – T. 3, p. 479.
1834 m.
Meškuičiuose
įkurta parapija.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1991. – T.3, p. 27.
1859 m.
Rakandžiuose
(Šiaulių r.) gimė Stanislovas ŠLIŪPAS, teisininkas, aušrininkas, draudžiamosios lietuviškos spaudos platintojas, knygnešių rėmėjas. Platino „Aušrą, lietuviškas knygas, sutelkė apylinkės pirmuosius knygnešius. Žuvo 1911 m. Auksučiuose.
Lietuvių enciklopedija. — Bostonas,1964. – T. 30, p. 63.
1884 m.
Susekta slaptoji lietuviška mokykla Dimšiuose. Mokytojas – valstietis Juozas Kibildis.
Merkys V. Lietuvių valstiečiai ir spauda XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje. – Vilnius, 1982, p. 159.
1884—1885 m.
Archeologas Tadas Daugirdas kasinėjo Papelkių-Visdegių kapinyną ( Šiaulių r.).
T L E. – Vilnius., 1985. – T. 1, p. 394–395.
1884 m.
Paryžiuje mirė Adomas BITĖ, 1863 m. sukilimo dalyvis, sukilėlių būrio vadas. Valstietis. Dalyvavo kautynėse Šiaulių apskr. Gimė 1836 Belazariškyje ( Raseinių apskr.).
Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2003. – T.3, p. 249.

Kategorijos Kraštotyra
Pasidalinti įrašu
  • 4,592
LITUANISTINĖS TRADICIJOS IR INOVACIJOS KURŠĖNŲ VYTAUTO VITKAUSKO BIBLIOTEKOJE
EDUKACINIAI UŽSIĖMIMAI VOVERIŠKIŲ BIBLIOTEKOJE

Nėra komentarų