Paskelbta  Gru 19, 2018

2019 METŲ ŠIAULIŲ RAJONO ĮŽYMIŲ DATŲ KALENDORIUS

 

LIEPA

6 d. — Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) diena.
11 d. — Pasaulio gyventojų diena.
17 d. — Pasaulio lietuvių vienybės diena.
25 d. — Jūros diena.

1884 m. liepos mėn.
Karpiškiuose (Šiaulių r.) gimė Jonas STAŠELIS, poetas, prozininkas. Nuo 1921 m. gyveno Maskvoje, Baltarusijoje. J. Skribliuko slapyvardžiu paskelbė eilėraščių, feljetonų, apsakymų, apybraižų. Sušaudytas 1938 11 19 Baltarusijoje.
Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. — Vilnius, 1987, p. 144.
1944 m. liepos 9 d.

Vinkšnėnuose (Šiaulių r.) gimė Eugenija ULČINAITĖ, literatūros tyrinėtoja, vertėja, VU klasikinės filologijos katedros profesorė. Baigė Vilniaus universitetą ir aspirantūrą Krokuvos universitete. Tyrinėja antikinę, Lietuvos viduramžių, renesanso ir baroko literatūrą, paskelbė dešimtis straipsnių, recenzijų. 1998 m. už nuopelnus Vilniui apdovanota Šv. Kristoforo statulėle. Vilniaus miestui skirta daug knygų, straipsnių, pranešimų mokslinėse konferencijose. 2001 m. parengtas XVI-XVIII a. literatūros tekstų apie Vilnių rinkinys „Vilniaus pasveikinimas“. 2002 m. išleistas profesorės parengtas ir išverstas XVIII a. rankraštis „Bukolikos arba piemenų eilės apie Vilnių. X eklogų“.  Straipsnis „Vilnius XVI-XVII a. lotyniškoje literatūroje“ paskelbtas leidinyje „Lietuvos miestų istorijos šaltiniai“ (kn. 3, 2001). Vienas iš paskutinių darbų – tiek istorikams, tiek visiems besidomintiems LDK ir Vilniaus istorija aktualios knygos „Inskrypcje z Wileńskich Kościołow = Vilniaus Bažnyčių įrašai“ I tomo (2005) sudarymas ir parengimas kartu su W. Appeliu.
Už mokslinę veiklą apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu (1999), Kultūros ministerijos Martyno Mažvydo premija (2001). Už lotyniškosios Lietuvos literatūros tyrinėjimus pelnė Lietuvos mokslo premiją (2008).
Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. — Vilnius, 1996, p. 481. Eugenija Ulčinaitė [žiūrėta 2018-12-12]. Internetinė prieiga: //http://www.vilnijosvartai.lt/personalities/view/?id=123

1899 m. liepos 10 d.
Sutkūnuose (Šiaulių r.) gimė Petras ŠVAMBARIS, veterinarijos gydytojas, pulkininkas leitenantas. Baigė Sutkūnų dvimetę mokyklą, Šiaulių gimnaziją. 1928 m. baigė Vienos aukštąją Veterinarijos akademiją. 1929 m. baigė Karo mokyklos kursus, 1933 m. gavo pulkininko leitenanto laipsnį. Tarnavo III dragūnų pulke vyresniuoju veterinarijos gydytoju. 1937 m. paleistas į atsargą. Dėstė Kauno veterinarijos akademijoje. 1941 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno Austrijoje, bendradarbiavo ,,Veterinarijoje“, ,,Zootechnikoje“. Mirė Vienoje 1970.
Lietuvių enciklopedija. — Boston, 1964. — T.30, p. 120; Balčiūnas, Steponas. Brydė Saulės žemėje. — Šiauliai,  2010, p. 125.
1894 m. liepos 10(22) d.
Joniškėlyje (Pasvalio r.) mirė Antanas BORTKEVIČIUS, rengęs religinius raštus, sueiliavęs proginių kūrinių. Baigė Kauno kunigų seminariją, 1864—1886 m. — Šakynos klebonas. Palaikė ryšius su knygnešiais, platino nelegalią lietuvišką spaudą. Gimė 1835 m. Žemaitijoje, Eržvilko apylinkėse.
Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. — Vilnius,1996, p. 96.
1909 m. liepos 12 (birželio 29) d.

Kuršėnuose gimė Kazimiera KYMANTAITĖ, teatro aktorė, režisierė. Studijavo Kauno universitete, baigė dramos studiją, dirbo Valstybės teatre, nuo 1945 m. Vilniaus dramos teatro aktorė, režisierė. Inscenizavo P. Cvirkos ,,Žemę maitintoją“, ,,Meisterį ir sūnus“, A. Vienuolio ,,Paskenduolę“ ir kt., paskelbė straipsnių teatro klausimais, išvertė rusų rašytojų pjesių. Mirė 1999 05 21 Vilniuje.
Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. — Vilnius,1996,p.284; Girzijauskaitė, Audronė. Kazimiera Kymantaitė. – Vilnius, 1983.

 

 

 

1769 m. liepos 13 d.
Šiaulių ekonomijoje
prasidėjo ginkluotas valstiečių sukilimas.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. — Boston, 1966. — T. 3, p. 8.
1769 m. liepos 15—16 d.
Prie Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimo prisijungė Gruzdžių gubernijos valstiečiai.
Marčėnas R. Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas 1769 m. — V., 1969.

1929 m. liepos 20 d.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas SMETONA lankėsi Kuršėnuose.

Nuotrauka iš Petro Kaminsko kolekcijos.

 

 

 

 

1899 m. liepos 24 d.

Kurauskiuose, Šiaulių r. gimė Antanas MOTUZAS, aviatorius, Lietuvos kariuomenės pulkininkas. 1919 m. birželio pradžioje įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę ir buvo išsiųstas į Karo mokyklą, baigęs gavo leitenanto laipsnį. 1920 m. dalyvavo ir pasižymėjo nepriklausomybės kovose su lenkais. 1924 m. perkeltas į Karo aviacijos Mokomąją eskadrilę. 1925 m. baigė aviacijos karininkų kursus. 1927 m. suteiktas kapitono, o 1932 m. – majoro laipsnis. Tarnaudamas kariuomenėje mokėsi Vytauto Didžiojo universiteto Technikos fakultete. 1944 m. pabaigoje pasitraukė iš Lietuvos. 1947–1949 m. vadovavo Vokietijoje veikusioms JAV kariuomenės darbo tarnybos baltiečių kuopoms, tarnavo JAV kariuomenės štabo ryšininku. Išleido knygą „Aerodromai“ (1928).  Emigracijoje rašė į lietuvišką spaudą, „Lietuviškąją enciklopediją“. Apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiumi (1921), Lietuvos nepriklausomybės medaliu (1928), Lietuvos karo aviacijos garbės ženklu „Plieno sparnai“ (1932), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1934). Mirė 1982 08 21 Čikagoje (JAV).
Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. — Vilnius, 1998. — T. 1, p. 709;  Antanas Motuzas [žiūrėta 2018-12-12]. Internetinė prieiga: //http://www.plienosparnai.lt/page.php?666

Kategorijos Kraštotyra
Pasidalinti įrašu
  • 3,869
LITUANISTINĖS TRADICIJOS IR INOVACIJOS KURŠĖNŲ VYTAUTO VITKAUSKO BIBLIOTEKOJE
EDUKACINIAI UŽSIĖMIMAI VOVERIŠKIŲ BIBLIOTEKOJE

Nėra komentarų