Spalio 12 d. meškuitiečiai sulaukė svečių – ,,Misija Sibiras 16‘‘ ekspedicijos dalyvių Airidos Narkutės ir Luko Jankūno, kuriuos pakvietė atvykti ir pasidalinti kelionės įspūdžiais bibliotekininkė Vilma Briedienė. Svečiai mielai papasakojo, kaip vyko į už poliarinio rato esančią Igarką.
Misijos dalyviai gimtinę paliko liepos 17-ąją, Pasaulio lietuvių vienybės dieną. Laukė 5000 km kelionė, o ant nugaros – apie 25 kg svorio kuprinės. Į Maskvą tradiciškai važiavo traukiniu. Iš ten lėktuvu skrido į Krasnojarską ir į Igarką. Ten – didžiausia lietuvių trėmimo vieta, tad didžiausios ir kapinės. 1948 m. į šį atšiaurų amžinojo įšalo miestą buvo ištremta apie 6000 tautiečių.
,,Pirmiausia išvydome apleistą žemę, sugriuvusią lentpjūvę, kalnus šiukšlių. Centre žmonių nedaug, daugiabučiai namai pastatyti ant polių. Netikėtai tą patį vakarą išgirstame „labas vakaras“. Tai Olga – lietuvė. Ji daug papasakojo apie buvusį miestą, čia gyvenusius lietuvius. 1996 metais uždarius lentpjūvę, Igarka pradėjo nykti ir, anot Olgos, dabar čia Iš 20000 gyventojų belikę vos 5000“,– įspūdžiais dalinosi Airida ir Lukas.
Ekspedicijos dalyvių tikslas buvo surasti lietuvių kapines, vietoj jų pamatė pelkėtą mišką su išvirtusiais kryžiais. Netoli kapinių įsirengę stovyklavietę kibo į darbą: kirto medžius, traukė iš pelkės nuvirtusius kryžius, iš maumedžio pastatė devynis naujus. Medieną kryžiams Jenisiejumi atsiplukdė iš Krasnojarsko, nutolusio už 1750 km. Jaunuoliams nebuvo nei vyriškų, nei moteriškų darbų, visi dirbo išsijuosę. Ir dainavo. Tai teikė stiprybės. Patys stebėjosi, iš kur tiek daug dainų žino.
Vietiniai gyventojai lietuvius tremtinius prisiminė geru žodžiu, juos siejo su Igarkos klestėjimu. Sutiko vieną kitą buvusių tremtinių atžalą, kuri lietuviškai žinojo vos žodį, kitą. Dirbant, bendraujant nepajuto, kaip prabėgo savaitė. Sustoję prie naujų kryžių ir, išskleidę „Trispalvę“, „Lietuvos istorinę“ ir „Misijos Sibiras“ vėliavas, sugiedojo „Tautišką giesmę“. Taip atsisveikino su amžiams čia pasilikusiais tremtiniais. ,,Tą akimirką užplūdo pasididžiavimo ir stiprybės jausmas savo tauta. Ir džiaugsmas, kad pavyko išpildyti lūkesčius“,– sakė Airida.
Susitikimo su ,,Misija Sibiras 16“ dalyviais laikas prabėgo labai greitai. Susidomėję visi klausėsi pasakojimų, stebėdami ekrane užfiksuotus kadrus. Nuo 2006 m. savo norą dalyvauti projekte išreiškė daugiau nei 11 000 jaunų žmonių. Jau eksponuota šimtai jaunimo ekspedicijų fotografijų parodų, sukurti dokumentiniai filmai.
Gyvu žodžiu perteikta informacija klausytojus pasiekia labiausiai. Tokie susitikimai liudija, kad kalbantis apie istorinę praeitį, suvienijamos skirtingos kartos, atsiranda gyvas ryšys tarp jaunimo ir vyresniųjų. Bibliotekoje ,,Misijos Sibiras 16“ dalyviai, susitikę su gydytoja Laimute Briediene, ilgokai dar šnekučiavosi. Ji – buvusi tremtinė. Gydytoja dalyviams padovanojo tremtinių sąjungos išleistą atminties knygutę ir palinkėjo toliau puoselėti tautiečių atminimą, skatinti domėjimąsi mūsų tautos praeities istorija.
Vilma Briedienė,
Meškuičių bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė
