Skip to content Skip to footer

Mūsų bendroji kultūra be kalbos kultūros niekaip negalės augti.

/Andrius Bulavas/

Balta žiemos pūga. Prieš penkerius metus į amžinybę palydėjome kalbininką, profesorių, habilituotą humanitarinių mokslų daktarą, Kuršėnų miesto garbės pilietį Vytautą Vitkauską.
Šios žemaičių žemės sūnus, gimęs Kuršėnuose ir palaidotas gimto miesto senosiose  kapinėse. Čia   pagerbti jo atminimo  atskubėjo būrys moksleivių, lydimų mokytojų: Alinos Šimkevičienės, Birutės Šufinskienės, Raimondos  Rumbinaitės, giminės, artimieji, Šiaulių rajono ir Kuršėnų miesto  bendruomenės nariai.
Skaitykla. Čia diskutavo, skaitė, gyvenimo išminties mokė profesorius. 2017 metų vasario 24 dieną į šią skaityklą susirinko kalbos mylėtojai. Visus pasitiko Kuršėnų Vytauto Vitkausko  bibliotekos darbuotojos, paruošusios literatūrinę – muzikinę popietę „Kalbos kultūros valanda“, skirtą kalbininko V. Vitkausko penkerių mirties metinių ir Lietuvių kalbos kultūros metams paminėti.
Penkeri metai , kai garbusis kuršėniškis nebekeliauja  parko takeliu į biblioteką, nebesirūpina miesto, žodžio,  Lietuvos reikalais.
Per šį, penkerių metų laiką, profesorius stebi mus iš aukštybių. Na, o Lietuvos, Šiaulių rajono, gimtojo Kuršėnų miesto žmonės, neabejingi gimtosios kalbos puoselėtojo atminimui, parašė tris knygas  apie V. Vitkausko gyvenimo darbus, suteikė miesto  bibliotekai ir gatvei Vytauto Vitkausko vardą, įrengė jo vardo kabinetą Lauryno Ivinskio gimnazijoje, garbingai paminėjo aštuoniasdešimtmečio jubiliejų Vilniuje ir Kuršėnuose. Bibliotekos ir miesto bendruomenė pamini mirties ir gimimo dienas.
Šiaulių rajono kultūros centro teatro grupės „Ikaras“ jaunieji aktoriai, vadovaujami režisierių Leontinos ir Petro Valskių, publicistine kompozicija  pradėjo literatūrinę – muzikinę  popietę.   Skaitomomis ištraukomis iš knygos „Atsiminimai apie Vytautą Vitkauską“, puikia vaidyba sužavėjo žiūrovus, ne vienam išspaudė ašarą.
Nepabūgusi žiemos šaltuko, iš Vilniaus atskubėjo garbi viešnia – kalbininkė, pedagogė, humanitarinių mokslų daktarė, docentė, kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja, o svarbiausias nuopelnas – labai mylima kuršėniškių kalbos mylėtojų – Janina Švambarytė-Valužienė. Gerbiama Janina šiltai prisiminė profesorių, jo meilę Lietuvai, kalbai, teatrui,  pasidžiaugė kuršėniškių mokytojų ir mokinių pastangomis puoselėti ir saugoti lietuvių kalbą, bibliotekos bendruomenės puoselėjamais ryšiais su Lietuvos kalbininkais, skaitytojams padovanojo naujausių knygų.
Mažosios meno mokyklos dainininkės Austė Dovtartaitė ir Akvilė  Liaudanckaitė, paruoštos mokytojų Hanos Mockienės ir Danutės Streckienės, skambiomis melodijomis pradžiugino popietės dalyvius.
Visų popietės dalyvių lituanistines  žinias nutarė patikrinti lietuvių kalbos mokytoja Vita Šventickienė, paruošusi smagią viktoriną apie lietuvių kalbos kultūrą. Nugalėtojai buvo apdovanoti šokoladais „Manija“, nešančiais žinią apie maniją kultūringai kalbėti.
Lauryno Ivinskio gimnazistės: Emilia Lidytė, Emilė Pliuščikaitė, Gabija Daukintytė – 2016 metų V. Vitkausko jaunųjų  filologų konkurso  premijos laureatės. Jos  paskaitė ištraukas iš savo kūrybos. Linksmai, prasmingai, šmaikščiai nuskambėjo tarmiškai parašyti Emilės tekstai.
Kalbininkė, žurnalo „Gimtoji kalba“ vyriausioji redaktorė, bibliotekos bičiulė ir rėmėja, joniškietė Rita Urnėžiūtė atsiuntė kuršėniškiams laišką „KURŠĖNAI – JONIŠKIS“.
Ištrauka iš laiško: „Kuršėniškiai ir joniškiečiai. Taip arti ir tokie skirtingi, bet sykiu ir labai panašūs. Suvokiantys savo skirtingumą, bet ir šį bei tą pasiimantys vieni iš kitų – žodį, posakį, paprotį… Aiškiai brėžiantys savo išskirtinumo ribas ir greit suartėjantys, randantys bendrą kalbą ir bendrą kelią. Tieskime ranką vieni kitiems per tarmių, parapijų ir administracinio  susikirstymo ribas – nes mes vieni kitiems reikalingi. Tegul visada būna gyvas ryšys Kuršėnai – Joniškis“.
Tegul visus mus jungia gimtosios kalbos, bendruomeniškumo, dėkingumo jausmas.

Vida Ragauskienė,
Kuršėnų Vytauto Vitkausko bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė

Nuotraukos Astos Urbelienės

 

 

 

 

 

 

 

 

Komentaras