2018 m. spalio 19 dieną Varputėnų bibliotekoje įvyko Jono Marcinkevičiaus knygos „Kražių skerdynės“ aptarimas, skirtas 125-osioms tragedijos metinės paminėti. Mažai kam težinoma, kad Kražių miestelio įvykiai pagarsėjo viso pasaulio spaudoje. Tai įvyko 1893 metais lapkričio 22 dieną, kai carinės Rusijos kazokai kapojo, mušė, kankino taikius Kražių miestelio žmones, didvyriškai 400 kražiškių gynė savo bažnyčią, priešinosi okupantams.
Dar 1831 m. ir 1863 m. sukilimai palietė Kražius, tuomet veikusioje gimnazijoje aktyviai reiškėsi moksleiviai ir mokytojai. Kražiai buvo vienas iš Lietuvos katalikybės centrų. Kur šviesa – ten gimsta tiesa. Carui tai nepatiko. Gimnazija buvo uždaryta, uždarytas vienuolynas, norėta uždaryti ir bažnyčią. Ėmė dygti cerkvės. Kražių šviesuoliai platino nelegalią lietuvišką spaudą, kurią gaudavo iš Karaliaučiaus. Čia gyvenęs ir kūręs Motiejus Valančius, steigė daraktorines mokyklas. Visi įvykiai turėjo įtakos lietuvių tautos tapatybės išsaugojimui ir valstybingumo raidai. Visi šie įvykiai atsispindi istoriniame romane „Kražių skerdynės“. Bibliotekininkė skaitytojas supažindino su knygos autoriaus biografija, kūryba. Skaitėme knygos ištraukas, diskutavome. Peržiūrėjome šių baisių įvykių nuotraukas, patalpintas internetinėje erdvėje. Knygos aptarimą baigėme daina „Vienlangėj grytelėj“:
„Vienlangėj grytelėj ratelis tik sukas,
Su žodžiais ten liejas malda.
O tu nežinojai ir tu nežinosi,
Ko verkė motulė sena?“
O kad neišsiskirtumėme slogia nuotaika, ją praskaidrinom edukacija. Bibliotekininkė pamokė moteris, kaip galima nesunkiai pasipuošti kambarį rudenio spalvomis. Bibliotekos langai pasipuošė rudeniu. Išmokusios šio meno, moterys sakė pasipuoš ir savo namus.
Vida Bernotienė,
Varputėnų bibliotekos bibliotekininkė