„Lentynose visų epochų vėtros,
Žemynai ir galaktikų lietus…
Iš tų lentynų gaudžia darbo miestas,
Sodybų dūmas padvelkia kartus.
Iš puslapių konfliktai aštrūs kyla,
Su sąžine čia grumiasi jausmai.
Žmogus toks paprastas, tačiau nusvyra
Prieš jį svajonė bet kuri žemai.
Lentynose visų epochų vėtros,
Visų epochų išminties krislai.
Ir tu šypsaisi – ne kardus žmonijai –
Knygas kaip duoną, vandenį dalai.
( „Bibliotekoje“, 1975-06-10)
„Šiandien mano gimimo diena. Dieve Dieve, kaip laikas bėga! Juk man jau 49 metai. Dabar trumpakelniams keliamos iškilmės. O ar daug aš gimimo dienų švenčiau? Nė vienos! Tačiau ne tai svarbu. Kai mirsiu, gal bus iškilmingiau. gal ir ne…“
Iš Antano Budzinsko dienoraščių. 1989 m. vasario 20 d.
„Esu gimęs vasario 17 dieną. O dokumentuose užregistruotas – vasario 20 diena.
Vartau senus laikraščius ir man nebeaišku: beveik kiekviename mano humoreskos, epigramos, eilėraščiai, straipsniai, informacijos… Iš kur tą sėmiau? Tiesa tada menkesnius darbus kūriau. Dabar monumentalesnius. Dabar griebiu už romanų. O gal, kai likau vienas, nespėju tvarkyti buitinių reikalų. <…>
Iš Antano Budzinsko dienoraščių. 1994 m. vasario 20 d.
