Paskelbta  Gru 27, 2017

ŠIAULIŲ RAJONO 2018 METŲ KALENDORIUS

LAPKRITIS

1 d. – Visų Šventųjų diena.
2 d. – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena.
10 d. – Pasaulinė mokslo diena taikai ir vystymuisi.
14 d. – Pasaulinė diabeto diena.
16 d. – Tarptautinė tolerancijos diena.
18 d. – Latvijos nepriklausomybės diena.
20 d. – Tarptautinė vaikų diena.
21 d.
Pasaulinė televizijos diena.
23 d. – Lietuvos kariuomenės diena.
30 d. – Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena.
***

1868 m. lapkričio 2 d.
Malavėnuose gimė Juozas JANULAITIS, kunigas. Augustino ir Pranciškaus Janulaičių brolis. Įšventintas kunigu 1891 m. Ilgametis Nemakščių klebonas (nuo 1919). Lietuviškosios spaudos platintojas draudžiamuoju laikotarpiu. Mirė 1940 Nemakščiuose.
Lietuvių enciklopedija. – Boston,1956.– T. 9, p. 293.

1938 m. lapkričio 2 d.
Kuršėnuose gimė Anatolijus BERNATAVIČIUS, smuikininkas ir chorvedys.
Juodpusis V. 2013 metų muzikos kalendorius. – Vilnius, 2012, p. 164.
1888 m. lapkričio 11 d.
Lipske (Lenkija) gimė Jaroslavas RIMKUS, publicistas, pedagogas, dailininkas, etnografas, visuomenės veikėjas. 1899–1907 m. mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1915 m. baigęs Peterburgo universitetą, pradėjo dirbti Peterburge A. Purėno vedamuose lietuvių karo pabėgėlių kursuose. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, Galicijos fronte tarnavo aerofotografu. 1918–1934 m. mokytojavo Šiaulių gimnazijoje. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą pradėjo spausdinti straipsnius pedagogikos, ekologijos, visuomeninio gyvenimo klausimais laikraščiuose ir žurnaluose „Viltis“, „Lietuvos mokykla“, „Naujoji Romuva“ ir kt. Pasižymėjo kaip dailininkas mėgėjas.1922 m. J. Šiliečio slapyvardžiu išleido karikatūrų albumą „Vokiečių okupacija Lietuvoje 1915–1919 m.“. 1949 m. su šeima ištremtas į Sibirą, 1951 m. Irkutske nuteistas 10-čiai metų lagerio. 1958 m. grįžo į Lietuvą. Po tremties paskelbė atsiminimų, straipsnių iš kultūros istorijos (apie Antaną Purėną, Kazimierą Būgą ir kt.). Paliko rankraščius: „Šimtametė Šiaulių gimnazijos istorija“, „Nepriklausomos Lietuvos knygnešio atsiminimas“, „Iš Bazilionų senovės“ ir kt. Mirė 1976 08 07 Bazilionuose, Šiaulių r.  Jo sūnus menotyrininkas, profesorius, visuomenės veikėjas Vytenis Rimkus apie tėvą išleido atsiminimų knygą „Jaroslavas Rimkus – dailininkas, pedagogas, visuomenininkas“ (2012).
Rimkus, Vytenis. Jaroslavas Rimkus – dailininkas, pedagogas, visuomenininkas. – Šiauliai: Saulės delta, 2012. – 255, [1] p.: iliustr.
1913 m.lapkričio 12 d.
Skrantone (JAV, Pensilvanija) mirė Vladislovas DEMBSKIS, 1863 m. sukilimo dalyvis, visuomenės veikėjas. Palaidotas Ginkūnuose. Gimė 1831 05 19 Lepšiuose (Joniškio r.).
TLE. –Vilnius,1985. –T. 1, p. 407.
1988 m. lapkričio 19 d.
Įregistruotas Kuršėnuose įsikūręs Šiaulių rajono „Tremtinio“ klubas. Išrinkta klubo taryba ir pirmininkas – Kuršėnų III vidurinės mokyklos mokytojas Rimantas Fabijonavičius, kuris tuo pačiu 1988–2000 m. buvo ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kuršėnų skyriaus pirmininku, o 1990–2000 m. – Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nariu. Organizacijos tikslas – suvienyti ir padėti buvusiems represuotiems žmonėms atstatyti jų pažeistas teises, įamžinti žuvusiųjų atminimą. atkurti sunaikintus istorinius paminklus. Aktyviausi nariai: Adomas Danilaitis, Danutė Baubinienė, Eugenija Dragūnienė, Jonas Vaišnoras, Malvina Mišanovienė ir daugelis kitų. Klubo pasididžiavimas yra tremtinių choras, aplankęs daugelį Lietuvos miestų. Kuršėnų tremtiniams vėliau vadovavo Eugenija Dragūnienė, šiuo metu – Marytė Šadlauskienė.
Leninietis. – 1988, gruod. 1.
Kuršėnų enciklopedija. – Vilnius: Žuvėdra, 2005 (Vilnius: Spauda), p. 262–263.
1938 m. lapkričio 19 d.
Baltarusijoje sušaudytas Jonas STAŠELIS, poetas, prozininkas.  Dalyvavo revoliucinėje veikloje, nuo 1921 m. gyveno Maskvoje, Baltarusijoje. J. Skribliuko slapyvardžiu paskelbė eilėraščių, feljetonų, apsakymų, apybraižų. Gimė 1884 07 Karpiškiuose (Šiaulių r.).
Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. – Vilnius, 1987, p.144.
1953 m. lapkričio 26 d.
Vilniuje gimė Antanas A. JONYNAS, poetas, vertėjas. Studijavo lietuvių filologiją Vilniaus universitete. 1976 – 1993 metais dirbo redaktoriumi „Vagos“ leidykloje, vadovavo Baltijos televizijos kultūros skyriui. Pirmosios rašytojo publikacijos pasirodė 1973 metais. 1977 m. debiutavo poezijos rinkiniu „Metai kaip strazdas“, už kurį gavo Zigmo Gėlės premiją. Išleido dar keletą eilėraščių rinkinių, parašė pjesę „Cirkas yra cirkas“, kuri pastatyta Vilniaus „Lėlės“ teatre 1982 metais. Rinkinys  „Atminties laivas“ (1980) įvertintas kaip geriausia metų jaunojo autoriaus knyga. „Nakties traukinys“ (1990) pelnė Lietuvos rašytojų sąjungos premiją už geriausią 1991 m. knygą, tais pačiais metais poetui paskirta Nacionalinė premija. Jotvingių premija įvertintas rinkinys „Krioklys po ledu“ (1997). 1981 metais tapo Lietuvos rašytojų sąjungos nariu. Antano A. Jonyno darbai išversti į anglų, vokiečių, prancūzų, rusų, švedų, norvegų, lenkų, slovėnų, estų, latvių, gruzinų ir kt. kalbas.  Antano A. Jonyno poezija psichologiškai tiksliai atspindi 7–8 dešimtmečių jaunuolio „autsaiderišką“ savijautą sovietinėje Lietuvoje. Kūryboje ypač vertinamas asmens privatumas, vidinė laisvė. Kūriniuose pažeidžiamas ritmas, bandoma improvizuoti. Nuo 1995 m. Antanas A. Jonynas yra laisvai samdomas vertėjas, Lietuvos PEN narys. Jis verčia poeziją iš rusų, latvių, vokiečių kalbos (Rilke, Schwitter, Bobrowski ir kt.). Žinomiausias vertimas – Gėtės „Faustas“ (1999). Nuo 2000 m. Antanas A. Jonynas yra poezijos festivalio Druskininkuose direktorius. 2003 metais tapo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, taip pat – „Poezijos pavasario“ laureatas.
Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. – Vilnius, 1987, p.380–381.
Antanas A. Jonynas. [žiūrėta 2017-12-13]. Internetinė prieiga: https://www.rasyk.lt/rasytojai/antanas-a-jonynas.html
1978 m. lapkričio 28 d.
Bijotuose, Šilalės r. gimė Donatas PETROŠIUS, poetas, žurnalistas.  2005 m. baigė literatūrologijos magistrantūrą Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar Lietuvos edukologijos universitetas). Dirbo žurnalistu įvairiuose leidiniuose. 2011–2014 m. buvo Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos narys ir tarptautinių programų koordinatorius. Pirmieji eilėraščiai spaudoje pasirodė 2001 m., kūrybos publikuoja įvairiuose rinkiniuose, almanachuose („Poezijos pavasaris“, „Poetinis Druskininkų ruduo“, „Žiemos žodžiai“, „Žiema ir mirtis“, „Žosmė“, „Literatūrinės Vilniaus slinktys“, „Magnus Ducatus Poesis“ ir kt.). Yra vertęs anglų, baltarusių, ukrainiečių poezijos, iš rusų kalbos – latvių, gruzinų poezijos. Dalyvavo literatūros festivaliuose Geteborge, Punske, Ventspilyje, Rygoje, Londone, Jelgavoje, Minske, Sankt Peterburge, Maskvoje. Eilėraščiai versti į anglų, latvių, rusų, švedų, lenkų, katalonų, vokiečių, rumunų, baltarusių, ukrainų, gruzinų, bulgarų kalbas. Lietuvos rašytojų sąjungos narys – nuo 2010 m.
2003 m. VU „Filologinio rudens“ poezijos laureatas. 2004 m. Prano Lemberto kokurso „Grand prix“ laureatas. Pirmasis poezijos rinkinys „Iš tvermės D“ (2004) buvo itin palankiai sutiktas kritikos ir įvertintas dvejomis prestižinėmis premijomis: už geriausią pirmąją poezijos knygą – 2004 m. Druskininkų poetinio rudens premija ir 2005 m. Zigmo Gėlės premija. Be poezijos, Petrošius rašo esė, kuriuos spausdina antologijose ir internete. „Man miela ši knyga, jos besiplečianti topografija ir nenykstanti filotopija – nuo krumplių, kuriais tėvas išmokė skaičiuoti laiką bei švęsti gyvenimą, iki tėviškės, kur tikroji religija – kinas. Yra šioje knygoje kažkas, ką nesunku pastebėti, bet apibūdinti nelengva. Kažkas tikro ir gyvo – iš alsavimo, iš oro, iš OM. Dažniausiai tai pavadinama poezija“ (Aidas Marčėnas).
Petrošius Donatas [žiūrėta 2017-12-13]. Internetinė prieiga: http://www.tekstai.lt/tekstai/1-tekstai/305-petrosius-donatashttp://www.tekstai.lt/tekstai/1-tekstai/305-petrosius-donatas
Virš Naisių vieversys nepaliauja plasnoti…: Zigmo Gėlės premijos laureatai (1977–2006). –Klaipėda, 2006, p. 68–69.
1913 m. lapkričio 29 d.
Šiaulių apskr. gimė Vytautas STANEVIČIUS (STANEIKA), karininkas. Mokėsi Joniškyje, Šiauliuose. Baigęs Karo mokyklą, tarnavo karininku. Vokiečių okupacijos metais dirbo Savitarpinėje pagalboje, dalyvavo pogrindžio sąjūdyje. Už pogrindinę veiklą 1943 m. buvo vokiečių suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą. Po Antrojo pasaulinio karo atvyko į JAV, nuo 1953 m. gyveno Čikagoje, 1953—1956 m. redagavo „Laisvąją  Lietuvą“. Gyveno Floridoje.
Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1963. – T. 28, p. 434.
Štuthofo įkaitai: antinacinė rezistencija [žiūrėta 2017-12-13]. Internetinė prieiga: http://www.partizanai.org/laisves-kovu-archyvas-6-t-1993-m/3399-stuthofo-ikaitai

Kategorijos Kraštotyra
Pasidalinti įrašu
  • 14,296
BAZILIONUOSE – LITERATŪRINIS MUZIKINIS VAKARAS „BUVO VISKO“
SAUSIO MĖNESIO RENGINIAI (2018 M.)

Nėra komentarų