Patalpino Zita  /  On Rgs 07, 2018

Samanta Schweblin. Prieraišumo laisvė

Prieraišumo laisvė / Samanta Schweblin. – 2018. – 126, [1] p. UDK: 821.134.2(82)-311.1.

Tamsa. Provincijos ligoninė. Kalbasi moteris ir berniukas. Jinai nėra jo mama. Jisai nėra jos sūnus. Pokalbio pabaigoje tik vienas jų liks gyvas. O gal visas tas pašnekesys tėra karštligiškas sapnas? O gal jauna moteris, patekusi į situaciją be išeities, bando pati sau susikurti pasakojimą, kuriame po paslaptingą labirintą ją vedžioja vaikas?
Moteris ir vaikas. Pokalbis apie subyrėjusią šeimą, atskirtas sielas ir nuodus. Neįmenamas klausimas apie kirmėles ir bandymas atkurti tą lemtingą momentą, kada viskas nutiko. Miestelis Argentinoje ir situacija, galinti pasikartoti bet kurioje kitoje vietoje.

„Prieraišumo laisvė“ – tai siurrealus pasakojimas apie baisiausius tėvų košmarus, vaiduokliškai šiurpi istorija ir įspėjimas žmonijai, siunčiamas per rasotą žolę, nepastebimai pavojingą. Tai romanas, kuriame grakščiai ir meistriškai paliečiamos bendražmogiškos motinystės, ekologijos trapumo, akimirkos netvarumo ir būties patikimumo temos.

Samanta Schweblin – viena perspektyviausių moderniosios ispanakalbės literatūros autorių. Nė kiek neabejoju, jog šios rašytojos laukia šviesi ateitis.
Mario Vargas Llosa

Samanta Schweblin (g. 1978) – viena geriausių šiuolaikinių rašytojų ispanų kalba, kilusi iš Buenos Airių, šiuo metu gyvena Berlyne. Išgarsėjo apsakymais, pelniusiais gausybę apdovanojimų, vienas reikšmingiausių – prestižinė Juano Rulfo premija. „Prieraišumo laisvė“ – tai pirmasis autorės romanas, išplėtotas iš trumpo apsakymo, 2017 m. nominuotas Man Booker International Prize. Šiandien rašytojos knygos išverstos į daugiau nei 20 kalbų. Tai neabejotinai naujas, gaivus dabartinės Lotynų Amerikos literatūros balsas.

Categories Anotacijos
Share This Post
  • 69
Vigdis Hjorth. Palikimas
Tatiana de Rosnay. Saros raktas

Komentarų nėra