Paskelbta  Rgs 12, 2019

ONA STASIUKAITIENĖ. SIAURASIS LIETUVOS GELEŽINKELIS

Siaurasis Lietuvos geležinkelis / Ona Stasiukaitienė. – Vilnius : Versus aureus, [2010] (Vilnius : Spauda). – 158, [2] p. : iliustr., žml. ; 23 cm. – Santr. angl.. – Tiražas [1000] egz.. – ISBN 978-9955-34-258-8 (įr.)

Siaurasis geležinkelis dabar retai bepasitaikantis sausumos transportas. Jo likučiai – tik dalis buvusio tinklo, į Lietuvą atėjusio paskutiniais XIX a. metais. Lietuvos siaurųjų geležinkelių tinklas buvo bendra sistema, suformuota kelių statybos etapų.
Siaurasis geležinkelis – visų pirma reikšmingas Lietuvos istorijai transporto inžinerijos pavyzdys, liudijantis XIX ir XX a. sandūros technikos pažangą bei kultūros lygmenį. Siaurojo geležinkelio atėjimas į Lietuvą XIX a. pabaigoje realizavo ne tik pasaulinės „techninės revoliucijos“ laimėjimus, tada buvo atverstas ir svarbus mūsų krašto istorijos puslapis. Jo atsiradimas siejamas su Pirmuoju pasauliniu karu, kada didžiosios valstybės siekė hegemonijos Pabaltijyje, vedamos strateginių karinių bei politinių ir ekonominių tikslų. Antrasis pasaulinis karas pakeitė Lietuvos politinį veidą, kartu ir jos ekonominį gyvenimą.
Siaurasis geležinkelis reprezentuoja nepriklausomos Lietuvos ekonomikos raidą, atspindi to meto statybos, pramonės ir regioninės ekonomikos plėtojimąsi, jos pagreitį, technikos diegimo lygį ūkio struktūrose, pramonės ir prekybos tarpusavio sąveikas. Paminklas sudaro įvairus nekilnojamasis turtas: keliai, tiltai, pastatai, aikštės ir varomoji jėga – mašinų ūkis. Reikšmingas šio paminklo savitumas – siaurojo geležinkelio tiesimas ir eksploatavimas rodo žemutinės grandies vadybos – valsčių savivaldybių dalyvavimą organizuojant valstybės ūkį. Neatsitiktinai ir dabartiniu metu miestų ir rajonų savivaldybės išreiškia susirūpinimą dėl išlikusių siaurojo geležinkelio ruožų likimo. Siaurųjų geležinkelių plėtra plėtra 1920–1938 m. laikotarpiu siejosi su galutiniu jų įsitvirtinimu nepriklausomos Lietuvos ūkio struktūroje. Ši patogi transporto priemonė buvo pamėgta ir keleivių. („Baigiamasis žodis“, p. 154).

Prie Rubikių stoties. Trečia iš kairės Ona Stasiukaitienė ir kt.

Knygos autorė Ona Stasiukaitienė – istorikė, baigusi Vilniaus universitetą, gyvena ir dirba Vilniuje. Yra Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos inžinerinio ir istorinio nekilnojamojo kultūros paveldo ekspertizės specialistė. Viena iš visuomeninės organizacijos „Siaurojo Lietuvos geležinkelio rėmėjų sąjunga“ įkūrėjų.
Per pastaruosius du dešimtmečius sukauptą patirtį ir informaciją apie technikos paveldą Lietuvoje publikavo spaudoje ir įvairiuose leidiniuose.

Nuotrauka iš: http://www.anyksta.lt/naujienos/naujienos/48494-plieno-dziaugsmas

 

Leidinio „Siaurukas“, išleisto 100 metų jubiliejaus proga, teksto bendraautorė (Kultūros paveldo centras. Siaurukas. – V.: Savastis, 1999).
Mokslinių straipsnių rinkinio straipsnio „Siaurasis geležinkelis Lietuvoje“ autorė (Kultūros paveldo centras. Kultūros paminklai/6. – V.: Savastis, 2000). Europos paveldo dienų proga išleistame leidinyje autorė paskelbusi per dešimtmetį sukauptą technikos paveldo analizę (Kultūros paveldo centras. Technikos paminklai Lietuvoje. – V.: Savastis, 2001).
Taip pat yra monografijos „Technikos paveldas Lietuvoje“ autorė (Ona Stasiukaitienė. Technikos paveldas Lietuvoje: monografija. – V.: Versus aureus, 2008. – 184 p.)

 

Kategorijos Albumai. Bibliografijos naujienos. Retos knygos.
Pasidalinti įrašu
  • 89
DONALDAS ANDZIULIS. PAGARBA : SMULKIOJI SAKRALINĖ ARCHITEKTŪRA PRIE LIETUVOS KELIŲ
LIETUVOS GYVENTOJAI LAGERIUOSE IR TREMTYJE

Nėra komentarų