∗1860 rugsėjo 17 Kupiškyje † 1932 kovo 15 Aleksandrijoje, Šiaulių r. 1889 m. baigė Peterburgo miškų institutą, dirbo miškininku įvairiose Rusijos ir Lietuvos vietovėse. Kartu su kitais inteligentais Vilniuje 1895 m. subūrė iki 1904 m. veikusią slaptą lietuvių draugiją „Dvylika Vilniaus apaštalų“. Kuriantis nepriklausomai Lietuvai, buvo paskirtas Miškų departamento direktoriumi, viceministru. Su gamtininku Tadu Ivanausku įkūrė Gamtos tyrimų stotį prie Švietimo ministerijos. 1924 m., įkūrus Žemės ūkio akademiją Dotnuvoje, išrinktas pirmuoju rektoriumi bei Miškotvarkos katedros vedėju, kur dirbo iki 1929 m. 1921 m. drauge su Juozu Tumu-Vaižgantu ir kitais šviesuoliais subūrė Lietuvai pagražinti draugiją. 1925 m. išrinktas Miškų tyrimo reikalų komiteto vadovu, suteiktas Suomių miškų mokslo draugijos garbės nario vardas. Publikavo per šimtą mokslinių straipsnių. Knygas: „Miško auklėjimas“ (1920), „Kiek girioje medžio kirstina“ (1924) „Miško atvejinė arba sėklinė medžiapjūtė“ (1925), „Žolynas“ (1906), „Lietuvos miškai“ (1919, 1922, 1923), „Miškų ūkio sistemos, rūšys ir porūšiai“ (1927) ir kt. miškininkystės, botanikos, gamtos turtų apsaugos, Lietuvos istorijos bei kultūros klausimais. Su Jonu Spuduliu 1885 m. parengė ir Tilžėje išleido pirmąjį lietuvišką aritmetikos vadovėlį. 1888 m. JAV išleido poezijos rinkinį „Margumynai“. Spaudos draudimo laikotarpiu 1903 m. parengė ir gavo Vilniaus generalgubernatoriaus leidimą unikaliam spalvotam lietuviškam leidiniui „Kalendorius paprastųjų žuvių vandenuose lietuviškųjų gubernijų, reiškiantis neršimo laiką ir mažiausį didumą del gaudimo žuvių“. Vilniaus ir Daugpilio žemės ūkio parodose leidinys gavo bronzos medalius ir diplomus, o sekančiais metais, perleistas Krokuvoje, išplito po visą Vakarų Europą. Paskutiniuosius gyvenimo metus P. Matulionis praleido pas dukrą Mariją Janavičienę Aleksandrijos dvare. 1973 m. Aleksandrijoje atidengtas jam skirtas paminklas ir pasodinta 72 ąžuolų giraitė. Už nuopelnus miškininkystės srityje ir lietuvių tautos pilietiškumo skatinimą P. Matulionis gavo daugybę apdovanojimų. Vien caro valdžia įteikė keturis ordinus. 1927 m. Latvijos respublikos prezidentas jį apdovanojo Trijų žvaigždžių ordinu. Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona 1928 m. įteikė Didžiojo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 2-ojo laipsnio ordiną su žvaigžde ir Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečio medalį.
APIE P. MATULIONĮ
■ Raškauskas, Kęstutis. Kova dėl lietuvių kalbos teisių Vilniaus religiniame gyvenime 1896–1901 m. // Darbai ir dienos. – [T.] 48, P. 21–42.
■ Kaluškevičius, Benjaminas. Matulionis Povilas. – Iliustr. // Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904. – Vilnius: „Diemedžio“ draugija, 2014. – [D.] 2, P. 117.
Plačiau>>
https://srsvb.lt/matulionis-povilas-poetas-miskininkas-visuomenes-ir-politikos-veikejas/