Kužių bibliotekoje surengta kužiškės, buvusios pradinių klasių mokytojos, Virginijos Steponavičienės surinktų pelėdų kolekcija. Mokytoja pasakoja, kad Pelėda Gudrutė buvo simbolis, kuris pamokoje motyvuodavo vaikus mokytis, nes reikėjo stengtis, kad gautų Pelėdžiuką. Mokiniai džiaugdavosi, kai už puikiai atliktas užduotis jų sąsiuviniuose apsigyvendavo lipdukas su pelėdžiuko atvaizdu ar net antspaudas. Taip žaisdami, vaikai labiau stengėsi rašyti dailiai ir be klaidų, raiškiai skaityti, atidžiau skaičiuoti, stropiai atlikti kūrybines užduotis. Švenčių metu vaikai sulaukdavo Gudrutės laiškų, sveikinimų, dovanų. Gamtos mokslų daktaras, etnologas Libertas Klimka rašo, kad iš kitų kultūrų mūsuose buvo perimtas pelėdos kaip išminties ir mokslo simbolis. Pelėdikė – graikų deivės Atėnės palydovė. Krikščioniškoje kultūroje pelėda – tamsą vaikančios Kristaus šviesos ir religijos pažinimo simbolis. Todėl ir vienas pirmųjų lietuviškų prieškario elementorių vadinosi „Pelėda“. Parodoje, kuri sukaupta per penkerius metus, apie 100 eksponatų. Pelėdos atkeliavusios ne tik iš Lietuvos, bet ir iš svečių šalių.
Lankytojus paroda džiugins iki gruodžio 15 d.
Nijolė Viktoravičienė,
Kužių bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė