3 darbuotojos lauke
Written by SRSVB  /  On Dec 03, 2014

KURŠĖNŲ VYTAUTO VITKAUSKO BIBLIOTEKAI – 90

KURŠĖNŲ BIBLIOTEKOS KILMĖ IR RAIDA IKI 1945 M.

 Žinių apie bibliotekų buvimą Kuršėnuose iki Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo rasta mažai. Jonas Kiriliauskas knygoje „Kuršėnų bibliotekos istorija (Knygos. Žmonės. Laikas)“ mini carinės Rusijos valdymo laikotarpiu buvusias dvarininkų Jono ir Igno Gruževskių, Janavičių, gyd. Kazimiero Kybarto, vaistininko Kozmiano privačias bibliotekas, Liaudies blaivybės rūpybos komiteto 1903 m. įsteigtą pirmąją viešąją Aleksandro Puškino vardo biblioteką (arbatinę-skaityklą), tačiau joje buvo tik rusiški leidiniai ir skaitomi tik vietoje. Palankios sąlygos bibliotekoms ir knygynams klostytis atsirado po lietuviškos spaudos atgavimo 1904 m. ir 1905 m. revoliucijos, kada Lietuvoje praūžė jų steigimo vajus. (Tuomet visuomenės veikėjai bibliotekų svarbą iškeldavo aukščiau mokyklų, nes ten matę galimybę lavintis visiems žmonėms, ypač neturtingiesiems), bet be bibliotekėlės Kuršėnų pradinėje mokykloje ir kelių naujų knygynų, lietuviška viešoji biblioteka Kuršėnuose neatsirado. Netgi parapijos klebonai Antanas Eidimtas ir Jonas Novickis nesugebėjo čia įsteigti parapijos bibliotekos, nors tokios nuo 1904 m. iki 1914 m. įvairiu laiku veikė net 92 Žemaičių vyskupijos parapijose.

Rasti istoriniai dokumentai liudija, kad 1925 m. laikytini Kuršėnų lietuviškos viešosios bibliotekos (išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto) veiklos pradžia, nors tiksli jos (tuomet vadintų knygynais) įsteigimo data nežinoma – toks valsčiaus švietimo komiteto nutarimas nerastas. Lietuvos centriniame valstybės archyve, Kuršėnų valsčiaus veiklos dokumentuose rasta tik Kuršėnų valsčiaus 1925 metams numatomų asignavimų sąmata, kurios 8a straipsnyje yra parašyta: „Viešam knygynui steigti Kuršėnų miest., vienbalsiai paskirta 500 Lt“ (žr. pav., LCVA F. 412, ap. 5, b. 530, l. 79). Tą faktą taip pat papildo nežinomo autoriaus (slapyv. Buvęs) žinutė 1925 metų kovo 22 d. laikraščio „Šiaulietis“ numeryje (žr. pav.). Nenustebkime dėl jos negatyvaus turinio, kuris ne tik atspindi to meto žmonių kultūros lygį, bet ir politinę pakraipą, nes šis steigimo faktas minimas dešiniosios pakraipos laikraštyje, o biblioteką Kuršėnuose įsteigė tuo metu rinkimus į valsčiaus savivaldybės tarybą laimėjusi kairiųjų valdžia. Tuo norėta nepasidžiaugti faktu, kad skirta nemaža anuo metu lėšų suma, bet paniekinti darbą ir aprašyti taip, kad kuo mažiau žmonių ateitų į „socialistiškos pakraipos prispjaudytą ir prirūkytą biblioteką“. Tačiau jos oficialus įforminimas kiek užtruko, ir tik pagal 1926 02 18 kuršėniškių P. Atkočiūno, L. Straupio, A. Astrauskio, P. Skiriaus ir J. Kepežinsko prašymą, motyvuojant, kad „Kuršėnų miestelyje ir valsčiuje nėra jokio knygyno-skaityklos, kur visuomenė galėtų rasti sau dvasinio peno…“, Šiaulių miesto ir apskrities viršininkas 1926 02 24 šio knygyno-skaityklos įstatus patvirtino. Pagal juos, atsakingu, kuris „veda visus knygyno-skaityklos reikalus“, [vedėju] pripažįstamas Jurgis Kepežinskas, Kuršėnų geležinkelio stoties viršininko padėjėjas, kuris dar turėjo sumokėti 12 litų žyminį mokestį už publikaciją apie įstatų įregistravimą „Valstybės žiniose“. O pirmuoju knygyno-skaityklos knygininku [bibliotekininku], (kuris pagal įstatus „tvarko knygyną-skaityklą“), buvo mokytojas Leonas Straupis, dirbęs Kuršėnų pradžios mokykloje Nr. 1. Biblioteka buvo depolitizuota, skirtingai negu vėliau sovietų valdžios sukurtoji ideologinė institucija. Nepriklausomos Lietuvos bibliotekose privalėjo būti įvairių politinių srovių literatūros ir periodikos, kad žmogus turėtų platų pasirinkimą. Bet kokių politinių ginčų draudimas jos įstatuose reiškė, jog steigėjai biblioteką laikė kultūros židiniu, kurioje reikia laikytis bendravimo etiketo, rimties. Ši kultūros įstaiga, kaip viešoji biblioteka, veikė tik iki 1929 rugsėjo, kuomet ji pakeitė savo statusą dėl prasidėjusios pasaulinės 1929–1933 m. ekonominės krizės, privertusios savivaldybes ypač susimažinti išlaidas. Vien iš skaitytojų surenkamų įnašų už knygas ir abonentinio mokesčio, atlikti savo funkcijų buvo neįmanoma. 1929 09 22 įvykęs valsčiaus knygyno-skaityklos narių, išklaususių knygininko L. Straupio apžvalgą, „kad knygynas koks jis yra toliau veikti nebegali, o kad visas turtas nežūtų – nenueitų be naudos, arba menkai būtų sunaudotas, tai reikalinga pakeisti įstatų 17 straipsnį ir turtas pavesti Kuršėnų šaulių būriui, kaipo vienai iš stipriųjų ir kultūringųjų organizacijų Kuršėnuose“, paneigusių mokyklos vedėjos p. Balzerytės pasiūlymą, „kad turtas reikia pavesti mokyklai“, susirinkimas pakeitė įstatų 17 skirsnį taip: „Likviduojant Kuršėnų Miesto ir valsčiaus knygyną-skaityklą, turtą pavesti Kuršėnų (11) šaulių būriui.“ Tokiu būdu ši biblioteka, tik jau priklausanti visuomeninei organizacijai, pratęsė savo, nors ir nebe viešą veiklą, kurią kuravo šaulys Jonas Stonis. Ji dirbo iki pat 1940 metų, kada sovietinė okupacinė valdžia tokias nacionalines politizuotas veiklas uždraudė, o jos fondą perdavė 1939 m. vėl atkurtai Kuršėnų viešajai bibliotekai. Ši buvo atkurta dviaukščio privataus namo mažame kambarėlyje L. Ivinskio gatvėje, o vedėju (antraeilėms pareigoms) tuomet tapo mokytojas K. Norvydas, kuris į talkininkus pasikvietė gimnazistą, dabartinį poetą Vacį Reimerį. Šis 1940 m., jau valdant sovietams, tapo bibliotekos vedėju ir dirbo apie metus, iki pat II pasaulinio karo pradžios. Jis atsimena, kad per tą laiką skaitytojų skaičius padidėjo nuo 25 iki 100, o fondas išaugo apie 9 kartus, iki 2700 egz. Valsčiaus valdyba tuomet bibliotekai suteikė naujas, gerokai erdvesnes patalpas Vilniaus g. 24, kuriose jau buvo atskira patalpa skaityklai – tuomet labai mėgstamai miestiečių pramogai – periodikos skaitymui. Kad ir kaip keista, bet karo metu (1941–1944) biblioteka veikė, kalbėta, kad joje dirbo policijos darbuotojo sūnus gimnazistas Vengras. Tačiau tokiu – viešosios, dar nedaug politizuotos bibliotekos statusu ji veikė tik iki karo pabaigos, Kuršėnų išvadavimo ir vėl naujos sovietų okupacijos.

Categories Virtualios Parodos
Share This Post
  • 6,100
lrk33 Naujas Lietuvos rekordas užfiksuotas Kuršėnuose!
kalendoriaus virselis 2015 metų Šiaulių rajono kalendorius

1 Comment

  • Skaitytojas • 3 years ago

    Smagu, Merry Christmas! :)