JANULAITIS, PRANCIŠKUS – LAISVĖS GYNĖJAS

∗1874 balandžio 28 Malavėnuose, Šiaulių r. † 1952 Vladimiro (Rusija) kalėjime), kunigas, knygnešys, laisvės gynėjas. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1893 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. 1898 m. įšventintas į kunigus ir paskirtas Troškūnų (Anykščių r.) vikaru. Kunigaudamas Šeduvoje platino lietuvišką spaudą, įkūrė slaptą lietuviškų knygų bibliotekėlę. 1900 m. prasidėjus Liudo Vaineikio bylai ir įkliuvus broliui Augustinui Janulaičiui, buvo kratytas ir P. Janulaičio butas Troškūnuose, rastas laiškas, kuriame prašoma atsiųsti dešimt egzempliorių „Tėvynės Sargo“, rankraštį „Modus vivendi apie kovą už lietuvių kalbos teises. Vienas P. Janulaičio laiškas dėl bendradarbiavimo spaudoje buvo rastas ir pas brolį A. Janulaitį. 1902 m. Rusijos caro paliepimu P. Janulaitis nubaustas – ištremtas į Smolenską, ten jis sakė lietuviškus pamokslus lietuviams temtiniams, mokė juos lietuviškų giesmių. 1905 m. grįžęs į Lietuvą, klebonavo Betygaloje, Ugionyse. 1923 m. paskirtas Veliuonos dekanato dekanu, 1931 m.  suteiktas Kauno arkikatedros kapitulos Garbės kanauninko vardas. Bendradarbiavo lietuviškuose laikraščiuose: Vilniaus žinios“, „Lietuvos ūkininkas“, „Viltis“. Po Antrojo pasaulinio karo tapo laisvės gynėjų rėmėju. 1946 m. suimtas kaip Žemaičių apygardos partizanų ryšininkas, išvežtas į Vladimiro kalėjimą, ten nuteistas ir mirė.

APIE P. JANULAITĮ

Pranciškus Janulaitis [žiūrėta 2019-06-17]. Internetinė prieiga: http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1062