Skip to content Skip to footer

2017 m. balandžio 30 dieną Gilaičių biblioteka inicijavo akciją „Tvarkome senąsias Gilaičių kapinaites“, skirtą  Tarptautinei paminklų apsaugos dienai.
Po lietingo šeštadienio, saulėtas sekmadienis žadėjo palankią dieną akcijos dalyviams, o iš dangaus iškritusių keleto lietaus lašelių beveik niekas ir nepastebėjo. Kas su grėbliais ir kibirais, kas su gėlių daigeliais, o kas tiesiog tikėdami,  kad jų dvi rankos bus labai naudingos, rinkosi prie senųjų Gilaičių kapinaičių. Moterėlės trumpai padejavusios, kad  jų taip maloniai vadinami „kapukai“ dažniausiai lieka pamiršti, ir sulaukia vis tų pačių ištikimiausių tvarkytojų, kimba į darbą. O tvarkyti yra ką; ir pernykščiai lapai neišgrėbti, daugybė  nulūžusių medžio šakų, senų išpuvusių kelmų atplaišų, ir čia pat duobėje, po lapais, apkloti tūno kažkieno numesti plastikiniai buteliai, stikliniai žvakių indeliai. Nereikia raginti ir vaikų. Jie velka šakas, močiutėms padeda kapinaičių  darželius išravėti, o kiti lekia ištroškusiems vandens atnešti. Net šuniukas Kamuoliukas neturi kada ramiai prigulti, bėginėja tai šen, tai ten, tarsi tikrindamas ar viskas padaryta, ar viskas tvarkoje.
Trejetas valandų akimirksniu ištirpsta, belieka tik pasidžiaugti  atsinaujinusiomis kapinaitėmis  ir jų sutvarkyta teritorija. Be to planuojama artimiausiu metu  atvežti į „kapukus“  juodžemio, mat seniai  čia jo būta…
Einant namo, vis dar diskutavome apie šios akcijos reikalingumą. Norėjosi didesnio gyventojų  aktyvumo, bendruomeniškumo. Paklausus keleto jų, kodėl neprisidėjo prie bendro tikslo,  nuskambėjo  atsakymas „man nėra laiko, gal kitą kartą…“. Pavymui šių žmonių norėjosi pacituoti kažkada pasakytus JAV viceprezidento ir ekologo Alo Goro žodžius: „Neatidėk rytdienai to, ką gali padaryti šiandien. Gali beviltiškai šaukti praeinančiam laikui sustoti, bet laiko neveikia jokie prašymai ir maldavimai. Virš išblukusių kaulų ir susimaišiusių daugybės civilizacijų palaikų užrašyti jaudinantys žodžiai: „Per vėlu“. Nematomoje gyvenimo knygoje užfiksuoti mūsų budrumas ir aplaidumas“.

Rita Bielskienė,
Gilaičių bibliotekos bibliotekininkė

Komentaras