Paskelbta  Gru 19, 2018

2019 METŲ ŠIAULIŲ RAJONO ĮŽYMIŲ DATŲ KALENDORIUS

BALANDIS

2 d. — Tarptautinė vaikų knygos diena.
7 d. — Pasaulinė Sveikatos diena.
18 d. — Tarptautinė Paminklų apsaugos diena.
23 d. — Pasaulinė Knygos ir autorinių teisių diena.

1889 m. balandžio 1 d.
Kybarčiuose (Gruzdžių vlsč., Šiaulių apskr.) gimė Juozas ŽŪRONAS, muzikos mokytojas, chorvedys, dainininkas (baritonas). 1908m.atvyko į JAV. Sukūrė kūrinių chorui, duetų, solo dainų su fortepijono pritarimu.
Lietuvių enciklopedija. — Boston, 1966. — T.35, p. 431.
1909 m. balandžio 9 d.
Bėčiūnuose (Biržų r.) gimė Jurgis PAVINKŠNIS, veterinarijos gydytojas. 1938 m. baigęs Vienos aukštąją veterinarijos mokyklą, dirbo Gruzdžiuose ir kt. vietose veterinarijos gydytoju. Paskelbė mokslinių straipsnių veterinarijos temomis.
M L T E. — Vilnius, 1968. — T. 2, p. 802.
1879 m. balandžio 11 d. 

Niūronyse (Anykščių r.) gimė Jonas BILIŪNAS, prozininkas, kritikas, poetas, publicistas. Studijavo Tartu, Leipzigo ir Züricho universitetuose. Parašė apysaką ,,Liūdna pasaka“, apsakymus ,,Lazda“, ,,Žvaigždė“ ir kt., eilėraščių, straipsnius apie Žemaitę, realizmo estetiką, visuomeninio turinio brošiūrų. 1902—1903 m. gyveno Šiauliuose. 1904 m. Kairių bažnytėlėje susituokė su Julija Janulaityte iš Malavėnų kaimo. Mirė 1907 12 08 Zakopanėje (Lenkija, Krokuvos vaiv. )
Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. — Vilnius, 1996, p.150; Jonas Biliūnas [žiūrėta 2018-12-10]. Internetinė prieiga: //http://www.rasyk.lt/rasytojai/jonas-biliunas.html

1904 m. balandžio 13 d.

Ritinėje (Mažeikių r.) gimė Antanas SKRIPKAUSKAS, pedagogas, prozininkas, kultūros veikėjas. Baigė Šiaulių mokytojų seminariją. Nuo 1926 m. mokytojavo Sereikiuose (Šiaulių r.), Minupiuose, Ariogaloje. Buvo literatūros žurnalo „Taškas“ redaktorius. Išleido keturis romanus: ,,Jis ir moteris“ (1931), ,,Romanas be moters“ (1932), ,,Savanoriai aria“ (1936), ,,Mokytojo dalia“ (1937). Rezistencijos dalyvis. Prasidėjus sovietų okupacijai įsitraukė į Lietuvos aktyvistų fronto organizaciją, buvo pogrindžio laikraščio „Laisva Lietuva“ redakcijos narys ir bendradarbis. 1941 m. suimtas, tų pat metų gruodžio 18 d. sušaudytas Gorkyje (dabar Nižnij Novgorodas, Rusija). Apdovanotas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu (1997 m., po mirties).
Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. — Vilnius, 1996, p. 243; Antanas Skripkauskas (1904–1941) [žiūrėta 2018-12-18]. Internetinė prieiga:// http://kariuomeneskurejai.lt/veikla/savanoriu-istorijos-fragmentai/apie-antraja-savanoriu-banga-1941-m-sukilelius-lietuvos-partizanus/kariuomenes-kurejas-savanoris-skripkauskas-antanas-1904-1941/

1894 m. balandžio 22 d.
Ašmintoje (Prienų r.) gimė Jurgis KRIKŠČIŪNAS, agronomas, žemės ūkio kooperacijos veikėjas, profesorius. 1924—1926 m. buvo Šiaulių apskrities agronomas. Mirė 1947 03 24 Hamburge.
T L E. — V., 1986. — T. 2, p. 401.
1894 m. balandžio 27 d.

Ginkūnuose (Šiaulių r.) gimė Jurgis FLEDŽINSKAS, altininkas, pedagogas, dirigentas. 1949 m. baigė Lietuvos konservatoriją. Nuo 1949 m. iki mirties joje dėstė. 1959—1971 m. – Kamerinio ansamblio katedros vedėjas. Profesorius (1974). 1946–1981 m. griežė Lietuvos kvartete, kuris 1959 m. Budapešto ir 1964 Liežo tarptautiniuose konkursuose laimėjo II vietą. Su kvartetu koncertavo Europos šalyse, Kanadoje. Surengė solinių koncertų. 1965 m. — Lietuvos valstybinė premija. Mirė 1988 m. Vilniuje.
Muzikos enciklopedija. — V., 2000. — T. 1, p. 402; Juozapaitienė, Ona. Muzika – mano atrama, laimė ir džiaugsmas [žiūrėta 2018-12-11]. Internetinė prieiga: //http://archyvas.7md.lt/lt/raktazodziai/3234

1874 m. balandžio 28 d.

Malavėnuose (Šiaulių r.) gimė Pranciškus JANULAITIS, kunigas, knygnešys, Kauno kapitulos garbės kanauninkas, laisvės gynėjas.  Mokėsi Šiaulių gimnazijoje. 1893 m. įstojo į Kauno kunigų seminariją. Dalyvavo slapto lietuvių klierikų būrelio veikloje. 1898  įšventintas  į kunigus ir paskirtas Troškūnų vikaru (Anykščių r.). Čia dirbdamas mokė vaikus lietuviško rašto. Įkūrė slaptą lietuviškų knygų bibliotekėlę. Kunigaudamas Šeduvoje taip pat platino lietuvišką spaudą. 1900 m. prasidėjus Liudo Vaineikio bylai ir įkliuvus broliui Augustinui Janulaičiui, buvo kratytas ir jo butas. 1902 m. ištremtas į Smolenską.  Čia gyvenantiems lietuviams tremtiniams sakė lietuviškus pamokslus. 1905 m. grįžo į Lietuvą, paskirtas Ugionių filialistu (Raseinių r.). Dalyvavo visuomeninėje veikloje. Klebonavo Betygaloje. Nuo 1924 — Veliuonos klebonas ir dekanas. Lietuviškuose laikraščiuose ,,Vilniaus žiniose“, ,,Lietuvos ūkininke“, ,,Viltyje“ ir kt. bendradarbiavo nuo 1905.  Po II pasaulinio karo įsitraukė į partizaninę kovą, buvo Žemaičių apygardos partizanų ryšininkas. Suimtas 1946 m., nuteistas 5-iems metams, išvežtas į Vladimiro kalėjimą (Rusija). Ten ir mirė.
Lietuvių enciklopedija. – Boston, 1956. – T.24, p. 294 ;http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=1062

Kategorijos Kraštotyra
Pasidalinti įrašu
  • 5,556
LITUANISTINĖS TRADICIJOS IR INOVACIJOS KURŠĖNŲ VYTAUTO VITKAUSKO BIBLIOTEKOJE
EDUKACINIAI UŽSIĖMIMAI VOVERIŠKIŲ BIBLIOTEKOJE

Nėra komentarų