Paskelbta  Gru 19, 2018

2019 METŲ ŠIAULIŲ RAJONO ĮŽYMIŲ DATŲ KALENDORIUS

1564 m.
Žygimantas Augustas atidavė Kuršėnus Polocko pilininkui Jurgiui Mykolui Zenovičiui.
Šiaulių kraštas. — 1992, saus. 25.
1599 m.
Lietuvos Metrika mini Kuršėnus.
Lietuvos aidas. — 1995, saus.24, p. 16.
1619 m.
Gilvyčiuose buvo 25 kiemai.
Jurginis J. Lietuvos valstiečių istorija. — Vilnius, 1978, p. 99.
1624 m.
Šiupyliuose karalius Žygimantas IV Vaza pastatė medinę Šv. Aloyzo bažnyčią, kuri veikė kaip Gruzdžių filija.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. — Vilnius, 1991. — T. 3, p. 41.
1634 m.
Padubysio Kaitulių dvare sudeginta ragana.
Jurginis J., Lukšaitė I. Lietuvos istorijos bruožai.— Vilnius, 1981, p. 218.
1664 m.
Nuo tada minimi pirmieji Kurtuvėnų tvenkiniai.
Marcinauskas K. Dviračiu po Žemaitiją. — Vilnius, 1990, p. 230—233.
1679 m.
Rėkyvos dvare gimė Juozapotas Mykolas KARPIS, filosofas, valstybės veikėjas, vyskupas. Paskelbė pastoracinį laišką vyskupui Klerui, kur yra medžiagos žemaičių kultūros, papročių istorijai. Mirė 1739 Trakuose.
Lietuvių enciklopedija. — Boston,1957. — T. 11, p. 89.
1724 m.
Gimė Martinjonas RADVILA, Radvilas vienas Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimo (1769) vadų. Šiaulių ekonomijos Jakiškių kaimo (Joniškio r.) vaitas. 1768 m. prasidėjus A. Tyzenhauso reformoms Šiaulių ekonomijoje, užtarė valstiečius, kurie, kuriant savo polivarkus buvo išvaromi iš savo žemių. Pradėjus organizuoti sukilimą jo pagrindiniai vadai buvo: Mykolas Pauga, Martinjonas Radvila, Simonas Aleksandravičius ir kt. Sukilimui pralaimėjus suimtas. 1769 m. gruodžio 4 d. Kauno teismas nuteisė mirties bausme.              1770 01 12 Joniškyje viešai nukirsdintas.
T L E. — Vilnius, 1987. — T. 3, p. 485.
1739 m.
Raudėnuose prelatas Jonas Horainis pastatė naują bažnyčią.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. — Vilnius, 1992. — T. 4, p. 451.

Kategorijos Kraštotyra
Pasidalinti įrašu
  • 3,862
LITUANISTINĖS TRADICIJOS IR INOVACIJOS KURŠĖNŲ VYTAUTO VITKAUSKO BIBLIOTEKOJE
EDUKACINIAI UŽSIĖMIMAI VOVERIŠKIŲ BIBLIOTEKOJE

Nėra komentarų