Paskelbta  Gru 19, 2018

2019 METŲ ŠIAULIŲ RAJONO ĮŽYMIŲ DATŲ KALENDORIUS

GRUODIS

1 d. — Pasaulinė AIDS diena.
3 d. — Tarptautinė Neįgaliųjų žmonių diena.
10 d. — Žmogaus Teisių diena.
25, 26 d. — Kalėdos.

1864 m. gruodžio 1 d.
Dimšiuose (Šiaulių r.) gimė Vincas ELINSKAS, knygnešys. Gruzdžių bei Žagarės apylinkėse platino „Aušrą“, Tėvynės sargą, elementorius.
Lietuvių enciklopedija. — Boston, 1964. — T. 5, p. 478.
1769 m. gruodžio 4 d.
Kauno magdeburgijos teismas teisė 1769 m. Šiaulių ekonomijos sukilimo vadus. Žiauriai nužudyti vaitas, sukilimo iniciatorius ir vadas Mykolas Pauga, suolininkas Simonas Jazauskas, vaitas Martinjonas Radvila, Tomas Martinaitis, Vaitiekus Margelis.
Kviklys B. Mūsų Lietuva. — Vilnius, 1991.— T. 3, p. 8.
1894 gruodžio 6 d.
Nemunėlio Radviliškyje (Biržų r.) gimė Juozas ŽEMAITIS, veterinarijos gydytojas, Veterinarijos mokslų daktaras. 1928-1938 m. Gruzdžių aukštesniosios gyvulininkystės mokyklos direktorius. Paskelbė darbų iš veterinarijos chirurgijos, parašė vadovėlį „Naminių gyvulių gydymas“.
Lietuvių enciklopedija. — Boston, 1966. — T. 35, p. 215.
1839m. gruodžio 10 d.
Dimšiuose (Šiaulių r.) gimė Jurgis RUPKA, poetas, kunigas. Mokėsi Gruzdžių pradžios mokykloje, Sedoje ir Rietave (pas L. Ivinskį). 1861–1866 m. lankė Šiaulių gimnaziją, mokytojavo dvaruose. 1870–1875 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. Kunigavo Ukmergėje, Viešintose, Lygumuose. Būdamas aktyvus blaivybės idėjų propaguotojas, 1908 m. Lygumuose jis atgaivino Lietuvos katalikų blaivybės draugijos skyrių ir pradėjo kaupti parapijos bibliotekėlę. 1911 m. kunigas gavo Kauno gubernatoriaus kanceliarijos raštą, adresuotą katalikiškos Blaivybės draugijos Lygumų skyriaus valdybai. Tai buvo leidimas legalizuoti skaitytojų būrelį ir atidaryti biblioteką. Draugijos skyrius veikė iki 1914 m., turėjo iki 1,7 tūkst. narių, jam visą laiką vadovavo J. Rupka. Amžininkų prisiminimuose J. Rupka liko kaip gamtos mylėtojas ir gerų papročių puoselėtojas, blaivininkas, griežtai ir aktyviai agitavęs prieš girtavimą. Lankydamas mirštančius ligonius, jis buvo dukart sunkiai susirgęs ir pasveiko tik lankydamas šventąsias vietas. Šiuos savo išgijimus jis laikė stebuklingais. Kiekvienoje parapijoje J. Rupka sodindavo medelius, o išvykdamas į kitą vietą palikdavo pasodinęs paminklinį medelį savo atminimui. Senatvėje apakęs, jis aukodavo Šv. Mišias iš atminties, sakydavo įsimintinus pamokslus. Jurgis Rupka buvo tretininkas, didelis Šv. Pranciškaus Asyžiečio gerbėjas. Bendradarbiavo periodikoje. Tarp rankraščių yra pamokslų ir 20 lietuviškai rašytų moralistinių, buitinių eilėraščių, eiliuota autobiografija. Iš lenkų k. išvertė „Dešimt apdumojimų žmonėms prispaudimuose ir nusiminimuose esantiems“ (1907). Didžioji jo kūrybos dalis liko rankraščiuose, kurių išlikimu pasirūpino Juozas Tumas-Vaižgantas, prilyginęs J. Rupką Antanui Vienažindžiui. Mirė 1929 m. gruodžio 26 d. Lygumuose (Pakruojo r.), palaidotas Lygumų bažnyčios šventoriuje.
Jurgis Rupka: personalijų žodynas [žiūrėta 2018-12-10]. Internetinė prieiga: //

https://www.limis.lt/personaliju-zodynas/-/personFastSearch/view/160000003787794

Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. — Vilnius, 1996, p. 99.
1859 m. gruodžio 24 d.
Balsiuose (Tryškių vlsč.) gimė Aleksandras JURAŠAITIS, fotografas cinkografas, kultūros veikėjas. Fotografijos meno mokėsi Belske (Gardino sr.). Nuo 1902 m. gyveno Vilniuje, atidarė foto atelje, 1906 m. prie jos įrengė cinkografijos skyrių. Aktyviai dalyvavo Vilniaus lietuvių kultūros veikloje, buvo Lietuvių mokslo draugijos, draugijos ,,Rūta“ valdybos narys, vaidino šios draugijos mėgėjų teatro spektakliuose. Fotografavo gamtovaizdžius, dailės parodas, nufotografavo daugelį Vilniaus lietuvių kultūros įvykių, lietuvių inteligentų, dailės kūrinių. Domėjosi fotografijos teorija. Nuotraukas spausdino periodinėje spaudoje. 1914 m. pradėjo kurti trumpus dokumentinius filmus. Mirė 1915 10 09 Vilniuje. Dalį A. Jurašaičio fotografinio palikimo saugo Šiaulių ,,Aušros“ muziejus.
Nekrašas J. Šiaulių rajono fotografai. — Šiaulių kraštas, 2005, rugp. 31, p. 8;  Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2006. – T. 9, p. 40—41.

https://www.limis.lt/personaliju-zodynas/-/personFastSearch/view/852305 peržiūrėti

1899 m. gruodžio 24 (12) d.

Šiupyliuose (Šiaulių r.) gimė Augustinas GRICIUS, prozininkas, dramaturgas, vertėjas. Studijavo Kauno universitete, dirbo Lietuvos aido redakcijoje, Vilniaus ir Kauno teatruose, Rašytojų sąjungoje. Išleido keletą feljetonų ir apsakymų knygų (,,Vyrai, nesijuokit“, ,,Laiko dvasia“, ,,Žmonės“, ,,Tėvų tėvai“ ), pjesių (,,Liepto galas“, ,,Karšta vasara“), atsiminimų, išvertė N. Gogolio, K. Simonovo, S. Heimo, A. Tamsaarės kūrinių. Mirė 1972 02 28 Vilniuje.
Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. — Vilnius, 1996, p. 223; Lietuvių literatūros enciklopedija. — Vilnius, 2001, p. 164.
http://ringaudai.eu/Ringaudai/Zmones/Rasytojas-Augustinas-Gricius-ir-rezisierius-Antanas-Sutkus

 

 

 

 

Kategorijos Kraštotyra
Pasidalinti įrašu
  • 4,598
LITUANISTINĖS TRADICIJOS IR INOVACIJOS KURŠĖNŲ VYTAUTO VITKAUSKO BIBLIOTEKOJE
EDUKACINIAI UŽSIĖMIMAI VOVERIŠKIŲ BIBLIOTEKOJE

Nėra komentarų