Paskelbta  Gru 19, 2018

2019 METŲ ŠIAULIŲ RAJONO ĮŽYMIŲ DATŲ KALENDORIUS

SPALIS

1 d. — Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena.
2 d. — Policijos diena. Angelų sargų diena.
5 d. — Tarptautinė mokytojų diena.
9 d. — Pasaulinė pašto diena.
16 d. — Pasaulinė maisto diena.
15 d. — Tarptautinė Baltosios lazdelės diena.
24 d. — Jungtinių Tautų diena.
– Pasaulinė informacinių technologijų plėtros diena

25 d. — Konstitucijos diena.

1954 m. spalio 1 d.

Šlepščiuose (Biržų r.) gimė Alis BALBIERIUS, poetas. Vilniaus pedagoginiame universitete studijavo biologiją, gamtosaugininkas. Už poezijos rinkinį ,,Delno irklas“ (1986) paskirta literatūrinė Z. Gėlės premija. Išleido eilėraščių rinkinius ,,Giedančios upės“, ,,Alsavimų girios“, etiudų knygą ,,Žalias Nojaus laivas“.
Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. — Vilnius, 1996, p 512.

 

1929 m. spalio 5 d.
Raizgiuose (Šiaulių r.) gimė Alfonsas ŽALYS, ekonomistas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas (1990—1992). Klaipėdos miesto Garbės pilietis, Klaipėdos universiteto Garbės daktaras.
 Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba. — Vilnius, 1992.
1929 m. spalio 16 d.
Vilkaičiuose (Akmenės r.) gimė Antanas MILKINTAS, dailininkas. 1943–1944 m. mokėsi Kuršėnų gimnazijoje. Taip pat mokėsi Akmenėje, Viekšniuose. 1948 m. baigė Mažeikių gimnaziją. 1948–1954 m. studijavo Vilniaus dailės institute skulptūrą. Daug metų dirbo Vilniaus kombinate „Dailė“. Parodose dalyvauja nuo 1954 m. Pasaulinėje juvelyrinių dirbinių parodoje apdovanotas diplomu. Savo sukurtus gintaro papuošalus, mozaikas yra eksponavęs tarptautinėse parodose Vokietijoje, Italijoje, Šveicarijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Japonijoje, Venesueloje. Restauravo Vilniaus katedros, Sudervės bažnyčios lauko paminklus. Jo darbų autorinės parodos yra buvusios surengtos Mažeikiuose ir Kretingoje. Kuria portretus, figūrines kompozicijas, mažąją plastiką, reljefus. Nuo 1966 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narys.
Kuršėnų enciklopedija. – Vilnius, 2005, p. 175.
1939 m. spalio 17 d.
Kaune mirė Petras AVIŽONIS, gydytojas oftalmologas. Medicinos daktaras. 1914 m.apgynė disertaciją ,,Kauno gubernijos Šiaulių apskrities Gruzdžių ir Lygumų valsčių lietuvių akių ligos ir aklumas“. Parašė pirmąjį akių ligų vadovėlį lietuvių kalba „Akių ligų vadovas“. Gimė 1875 04 17 Pasvalyje.
Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2002. — T. 2, p. 351.
1919 m. spalio 18 d.
Meškuičiuose (Šiaulių r.) gimė Sigitas PRANCKŪNAS, prozininkas. 1944 m. pasitraukė iš Lietuvos, gyveno Kanadoje. Išleido romaną ,,Riedmenys rieda pergalei“ (1961). Mirė1976 m. Kanadoje.
Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. — Vilnius, 1996, p. 334; Sigitas Pranckūnas: personalijų žodynas [žiūrėta 2018-12-12]. Internetinė prieiga: //

https://www.limis.lt/personaliju-zodynas/-/personFastSearch/view/130000010519697

1944 m. spalio 20 d.
Bubiuose (Šiaulių r.) mirė Dimitrijus ZUBOVAS, agronomas. Gimė 1872 01 04 Šiauliuose.
T L E. — Vilnius, 1985. — T. 4, p. 625.

1889 m. spalio 21 d.

Juodžiūnuose (Kupiškio r.) gimė Jonas MURKA, pedagogas, vadovėlių autorius. 1909 m. baigęs Panevėžio mokytojų seminariją, iki 1915 m. mokytojavo Auksučiuose ( Šiaulių r.), kur jo iniciatyva buvo pastatyta nauja medinė pradinė mokykla. J. Murka buvo ne tik aktyvus pedagogas, bet ir mokslininkas, neapsiribojęs vaikų ir suaugusiųjų švietimu. Jis ne tik Auksučių, bet ir gretimų kaimų beraščiams organizavo lietuvių kalbos kursus, kuriuose mokė skaityti, rašyti bei suprasti poezijos ir prozos kūrinėlius. J. Murka plėtė ir kultūrinę veiklą: įkūrė klojimo teatrą, subūrė chorą, įsteigė jaunųjų ūkininkų būrelį. Čia pradėjo ir visą gyvenimą rašė „Metodikos etiudus“ – vieną brandžiausių savo teorinių studijų, skirtą tėvams, pradedantiems mokytojams, kurioje aiškiai pabrėžta mokyklos ir šeimos bendradarbiavimo reikšmė. J. Murka buvo ne tik lietuvių kalbos ir literatūros dėstytojas, jis buvo didelis Tėvynės patriotas. 1919 m. vasarą Kuršėnuose pasirodžius bermontininkams, kartu su mokytoju Šileika organizavo slaptą mokinių kovos būrį. J. Murka dirbo įvairiuose mokytojų kursuose Šiauliuose, Palangoje, Kėdainiuose ir kitose Lietuvos miestuose, išleido 58 devyniolikos pavadinimų knygų laidas, pažymėtini vadovėliai „Diktantai pradžios mokyklai“, „Vaikų darbymečiui“ (1916–1935 m.). Už pedagoginę veiklą apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu (1928). Mirė 1945 11 13 Šiauliuose.
T L E. — Vilnius, 1987. — T. 3, p. 157; Jagminienė, Jūratė. Jonas Murka – primirštas, bet nepamirštas Lietuvos švietėjas [žiūrėta 2018-12-12]. Internetinė prieiga: //

http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2014-11-07-jonas-murka-primirstas-bet-nepamirstas-lietuvos-svietejas/123991

Kategorijos Kraštotyra
Pasidalinti įrašu
  • 5,543
LITUANISTINĖS TRADICIJOS IR INOVACIJOS KURŠĖNŲ VYTAUTO VITKAUSKO BIBLIOTEKOJE
EDUKACINIAI UŽSIĖMIMAI VOVERIŠKIŲ BIBLIOTEKOJE

Nėra komentarų