Paskelbta  Gru 19, 2018

2019 METŲ ŠIAULIŲ RAJONO ĮŽYMIŲ DATŲ KALENDORIUS

 GEGUŽĖ

1 d. — Tarptautinė Darbo diena. Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena.
3 d. — Pasaulinė spaudos laisvės diena.
5 d. — Motinos diena.
7 d. — Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena.
9 d.  — Europos diena.
18 d. — Tarptautinė Muziejų diena.
21 d. — Pasaulinė Kultūrų puoselėjimo diena.

1984 m. gegužės 8 d.
Kaune mirė Pranas GEGECKAS, Gegecka, poetas, mokytojas. Gimė 1907 09 24 (11) Šapnagiuose (Šiaulių r.). Baigė Šiaulių mokytojų seminariją, mokytojavo pradžios mokyklose, baigęs Žemės ūkio akademiją, dėstė A. Fredos sodininkystės technikume. Išleido poezijos rinkinius „Sutemų dainos“ (1930), eilėraščių paskelbė almanache „Taškas“ (1930, 1931).
Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. – V., 1996, p. 269.
1894 m. gegužės 8 d.

Naisiuose (Šiaulių r.) gimė Zigmas GĖLĖ (tikr. Gaidamavičius), lietuvių poetas. Mirė 1912 12 17 Kijeve, palaidotas Sereikiuose (Šiaulių r.). 1912 baigęs Šiaulių gimnaziją studijavo Kijevo universiteto Istorijos-filologijos fakultete.Eilėraščius pradėjo spausdinti 1909 (laikraščiuose „Lietuvos žinios“, „Šaltinis“, „Vienybė lietuvninkų“, žurnale „Aušrinė“). 1912 parengė eilėraščių rinkinį „Gėlynas“ (papildytas išleistas 1948). Rinkinys dar buvo kartojamas 1963 ir 1979 metais. 2016 leidykla „Žuvėdra“ išleido papildytą ir pataisytą to paties pavadinimo eilėraščių rinkinį. Zigmo Gėlės poezija išreiškė estetinius 20 amžiaus pradžios poslinkius. Kūryba romantinė, atspindi idealų, meilės ilgesį, liūdesį dėl netobulo pasaulio, vyrauja gamtos išgyvenimai, užuojautos vargdieniui, šviesių nuotaikų motyvai. 1976 įsteigta literatūrinė Zigmo Gėlės premija už geriausią pirmąją poezijos knygą.
Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. – Vilnius, 1996, p.202. 

 

1989 m. gegužės 19 d.
Clevelande (JAV, Ohio valst.) mirė Vladė ČEKONYTĖ-BUTKIENĖ, poetė, prozininkė, bibliotekininkė, visuomenininkė. Išleido eilėraščių rinkinį ,,Išmarginta drobulė“ (1975), apsakymų knygą ,,Molinis arkliukas“ (1984). Gimė 1917 01 19 Gruzdžiuose (Šiaulių r.).
Vanagas V. Lietuvių rašytojų sąvadas. — V.,1996, p.322; Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. –V., 1998. – T. 1, p.186.

1959 m. gegužės 26 d.

Garliavoje (Kauno r.) mirė Rokas ŠLIŪPAS, gydytojas, visuomenės veikėjas, lietuviškos spaudos platintojas. Gimė 1865 06 02 Rakandžiuose (Šiaulių r.). 1874—1884 m. mokėsi Jelgavos gimnazijoje. Čia mokydamasis gaudavo ir platindavo Aušrą ir kt. lietuvišką spaudą. Vasaros atostogų metu nuveždavo spaudos į savo gimtinę. Palaikė ryšius su knygnešiais, rinko tautosaką. 1884—1889 Peterburgo universitete studijavo biologijos mokslus. Studijuodamas Peterburge kartu su broliais Beržanskiais, J. Spuduliu ir kt. leido ranka rašytą laikraštėlį ,,Žinių nešėjas“. 1888 m. bendradarbiavo su V. Kudirka, M. Jankumi ,,Varpo“ leidybos srityje. 1889—1893 m. studijavo Maskvos universiteto Medicinos fakultete, kurį baigęs dirbo gydytoju Ariogaloje. Čia taip pat rinko tautosaką, platino lietuvišką spaudą, organizavo jos gabenimą. 1900 m. gyveno Aleksote, prie Kauno. Už draudžiamos spaudos platinimą buvo suimtas, kalintas ir ištremtas į Kazanę. 1904 m. grįžo į Kauną. Buvo vienas iš Saulės draugijos steigėjų, Dainos draugijos pirmininkas (1904—1906), pagrindinis jos šelpėjas.  Vienas pirmųjų Lietuvių mokslo draugijos narių ir laikraščio ,,Viltis“ steigėjų. 1914 m., prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui,  vėl mobilizuotas, išsiųstas į Rusijos gilumą, iš kur į Lietuvą sugrįžo 1918 m. Dirbo gydytoju įvairiose vietose, taip pat ir Žemaičių kunigų seminarijoje. Rūpinosi Kauno krašto lietuvių tautiniu judėjimu. 1918 m. Valstybės taryba jį paskyrė Kauno apskrities įgaliotiniu. Iki 1919 m. kovo mėnesio jis Kauno apylinkėse steigė valsčių savivaldybes. 1919 m. pradžioje kartu su bendraminčiais įsteigė Lietuvos ,,Raudonojo Kryžiaus“ draugiją ir iki 1932 m. buvo jos pirmininkas. Rūpinosi Lietuvos elektrifikacija. Vienas iš Lietuvos tarpmiestinės elektros bendrovių sąjungos steigėjų ir vadovybės narių. 1939 m. persikėlė gyventi į Pagirius, šalia Aleksoto. Antrosios bolševikų okupacijos metais paskirtas Garliavos ambulatorijos vedėju, kur dirbo iki 1951.
Kaluškevičius, Benjaminas. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai. 1864—1904 m. — Vilnius, 2004, p. 473;  Rokas Šliūpas [žiūrėta 2018-12-12]. Internetinė prieiga: // http://www.vle.lt/Straipsnis/Rokas-Sliupas-92664

1859 m. gegužės 31 d.

Žioguose (Gruzdžių vlsč., Šiaulių r.) gimė Feliksas TAUTAVIČIUS, valstietis, knygnešys. Draudžiamąją lietuvišką spaudą platino Kuršėnų, Žarėnų, Kruopių, Šakynos ir Žagarės apylinkėse. Pradėjo platinti ,,Aušrą“,vėliau ir kitus laikraščius ir knygeles. 1894 m. areštuotas ir ištremtas į Jekaterinoslavo guberniją. Manoma, kad dirbo anglių kasyklose. Į Lietuvą grįžo Pirmojo pasaulinio karo metais, kurį laiką gyveno Micaičiuose, Raudėnuose, Kuršėnuose (Šiaulių r.), vėliau Dirvonėliuose, anūko Virpšos šeimoje. Nuo 1936 paskirta 25 Lt pensija kaip labai pasižymėjusiam knygnešiui. Mirė 1944 m., palaidotas Vidsodžio kapinaitėse.
Felikso Tautavičiaus pavardė įrašyta Knygnešių sienelėje prie Karo muziejaus tarp šimto garsiausių Lietuvos knygnešių.
Kaluškevičius, Benjaminas. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai. 1864—1904 m. — Vilnius, 2004, p. 483; Knygnešys Feliksas Tautavičius [žiūrėta 2018-12-12]. Internetinė prieiga://http://www.spaudos.lt/Knygnesiai/F_Tautavicius.htm

Kategorijos Kraštotyra
Pasidalinti įrašu
  • 3,861
LITUANISTINĖS TRADICIJOS IR INOVACIJOS KURŠĖNŲ VYTAUTO VITKAUSKO BIBLIOTEKOJE
EDUKACINIAI UŽSIĖMIMAI VOVERIŠKIŲ BIBLIOTEKOJE

Nėra komentarų